- bingus
- bingùs, -ì adj. (4)
1. K gražus, dailus, smarkus, puikus, išpenėtas, baikštus (ppr. apie arklį): Bingùs arklys KII134. Stovėjo septyni bingūs žirgai Sch178. Bingūs arkliai balno baugštos KlvK. Kurs gražiausias, kurs bingiausias, tas tavo žirgytis KlvD214.
bingiaĩ adv. K: Bingiai eiti N. Jeigu vežikas ir tarnas taip bingiai aprengti, kokia jau bent pati kunigaikštienė I.Simon. Užsisėdęs jok į lauką ką greičiausiai, ką bingiausiai KlvD3.2. tarpus (apie javus): Biñgūs linai [ant lauko] Vlkv. 3. Kos41 žiaurus, piktas: Bingūs žmonės, nedaboją nei ant senojo, nei čėdiją jaunikaičius RB5Moz28,50.
Dictionary of the Lithuanian Language.